Susitikimas su Olimpinės rinktinės vyr. gydytoju dr. Daliumi Barkausku

2019.03.27

Šių metų kovo 21 d. Užsienio reikalų ministerijoje įvyko susitikimas su Olimpinės rinktinės vyr. gydytoju dr. Daliumi Barkausku. Diskusijoje daktaras aptarė daugybe su sveikata susijusių temų, dalijosi patarimais kaip gyventi kokybišką gyvenimą. D. Barkausko teigimu jo pareiga priversti mus susimąstyti apie sveikatingumą ir gyvenimo būdą  bei keisti įsitikinimus, kurie neretai būna klaidingi.

 

Susitikimo metu  Olimpinės rinktinės vyr. gydytojo dr. Daliaus Barkausko išsakytos pagrindinės tezės

Keturios primirštos tiesos. Ne sportuoti, o judėti. Reikia ne dietos, o mitybos. Streso ne vengti, o mokėti su juos susitvarkyti. Pailsėti kokybiškai, o ne greitai.

Keturi treniruočių prioritetai. Stuburas, diafragma, vidaus organai, raumenys. Atkreipiu dėmesį: raumenys – ketvirtoje vietoje!

Sportas. Mes sukurti gyventi didelėse, atvirose erdvėse ir daug judėti. Ir judėti labai įvairiai – mūsų kūnas lyg daugiafunkcis šveicariškas peiliukas, o sportas yra linijinis, jame daug monotonijos, kartojamų judesių. Sportas yra energijos eikvojimas, norint daug sportuoti reikia turėti gerą gyvybinį potencialą (tvirtą sveikatą) ir daug ilsėtis. Sportas – irgi stresas. Nors sportas ir teigiamas dalykas, bet vis tiek stresas. Dieną mus kankino stresas, o vakare dar bėgame dešimt kilometrų. Vėl stresas! Norint sportuoti, judėti, reikia išmokti kvėpuoti. Neleiskime žmogaus į sporto salę, kol jis neišmoko kvėpuoti. Jeigu kvėpuoju per dažnai, greičiau dylu. Tas pats, jeigu persivalgau.

Fitnesas. Nedidelėmis pastangomis ir sąnaudomis galime padaryti daug. Nė salė nebūtina, mūsų kūnas yra tobuliausias įrankis. Vakarų kūno kultūra – kūno rengyba (fitnesas) ir kitokios pratybos – labai nutolusi nuo tikrųjų žmogaus poreikių. Labai dažnai tokios kultūros tikslas tik kūno linijos, estetika, o ne gyvybinis pajėgumas, sveikata. Nesirūpinama, kad kūnas būtų sveikas ir gerai funkcionuotų. Treniruodamiesi su treniruokliais, dirbame tik su pavienėmis raumenų grupėmis – tai labai neveiksminga. Juk mūsų kūnas yra vientisas nuo kojos piršto galiuko iki plauko ant galvos. Kūnas nesupranta raumens įtempimo logikos, jam reikia judesio – todėl tiksliau būtų sakyti, kad reikia treniruoti judesius, o ne raumenis.

Bėgimas. Bėgimas lygiu asfaltu ar salėje bėgimo takeliu nei natūralus, nei labai naudingas. Žmogus niekada nebėga vienodu greičiu, ir vidutinis bėgimo greitis kiekvieno žmogaus yra individualus – visi bėgame skirtingai. Norint didžiausios naudos, reikia bėgti raižyta vietove. Judesys turi būti grakštus, kaip katės eisena. Katė juk netrepsi, o žmogus grakštumą dažnai pamiršta. Bėgimas regeneruoja kremzlę. Dabar specialistai jau sako, kad bėgiokite, nes sudils sąnariai nuo neveiklos. Bet pirmiausia reikia išmokti bėgti ir kvėpuoti. Klausiate, ar bėgti sveika? Atsakau kaip žydas: kam? Man pačiam bėgti sveika! O jums galėčiau atsakyti po valandos patikrinęs jūsų būklę.

Sėdėjimas. Judesys ir kvėpavimas – pamatinės mūsų gyvenimo sąvokos! Sėdėjimas mus žudo, kūnas nepritaikytas sėdėti. Nėra tokio dalyko kaip sveika sėdėjimo padėtis. Dabar madinga dirbti prie stalo atsistojus – o kas pasikeitė? Juk ir toliau nejudame, stuburui krūvis tas pats! Pakaušio zonoje yra daug gyvybiškai svarbių centrų: smegenėlės (dalyvaujančios valdant judesius), smegenų žievės regos zona (vaizdžiai tariant, matome pakaušiu, nes mūsų akys tik optika) ir pailgosios smegenys, kur glūdi kraujotakos, kvėpavimo, taip pat kitų svarbių gyvybinių funkcijų reguliacijos centrai. Todėl optimali galvos ir kaklo padėtis erdvėje yra labai svarbi, ji garantuoja, kad visos zonos bus tinkamai aprūpintos krauju (vertebralinė, kitaip – slankstelinė, arterija eina per šonines kaklo slankstelių ataugėles), taip pat geriausią tų zonų funkciją. Jei prie kompiuterio dažnai susmunkame (C formos padėtis), kiek perdėdami galime sakyti, kad užspaudžiame pailgąsias smegenis ir kraujotaką į kitas gyvybiškai svarbias zonas. Per dieną ar per savaitę tikrai nieko blogo nepajusime, bet ilgalaikis poveikis gali būti labai neigiamas, nes stuburas – mūsų judesio ir gyvenimo ašis.

Kvėpavimas. Kvėpavimą šiuolaikinis žmogus užmiršo. Galime sakyti, kad šiuolaikinis žmogus kvėpuoja paviršutiniškai ir per dažnai. Įkvepiame 12 ir daugiau kartų per minutę, o reikėtų 7–8 kartus. Dauguma žmonių kvėpuoja netaisyklingai, o tai gali sutrikdyti sveikatą. Jeigu kvėpuojame krūtine, turėsime daug bėdų. Kai kvėpuojame krūtine, diafragma juda tik 2–3 cm; tada kraujotaka nebūna optimali, kaupiasi įvairios nuosėdos, formuojasi druskos ir akmenys. Kai kvėpuojame pilvu, diafragma pradeda judėti 10–15 cm amplitude. Per šį judesį savaip masažuojami vidaus organai – jie visi juda, slysta vienas kito atžvilgiu. Per vieną įkvėpimą inkstas pasislenka 4–6 cm. Taigi galime sakyti, kad kvėpuojant pilvu inkstas vaikšto ir mankštinasi. Kai kvėpuojame pilvu, giliau, bet rečiau, pasisaviname daugiau deguonies. Kai kvėpuojame krūtine, kvėpuojame paviršutiniškai ir dažnai. Paradoksalu, bet taip kvėpuodami gauname nedaug deguonies. Tai Boro efektas: kuo dažniau kvėpuojame, tuo daugiau anglies dvideginio pašaliname iš kraujo ir tuo mažiau deguonies pasiekia kūno ląsteles. Išsivysto hiperventiliacinis sindromas. Supaprastintai šnekant, Boro efekto esmė yra hemoglobino fiziologinės savybės – hemoglobinas atiduoda deguonį audiniams tik tada, kai mainais gauna anglies dvideginio.

Vaikams. Reikia kuo įvairesnio sporto. Jie turi kaupti judesio kultūrą. Negerai viena sporto šaka, ypač, kur daromi asimetriški judesiai (tenisas ir kt.)

Apie korėjietišką kuksando mokymą. Čia aš randu viską: judesį, kvėpavimą, meditaciją. Čia matau gerai apgalvotą ir darnią sistemą. Ši sistema turi viską, ko reikia žmogaus sveikatai. Logiška kuksando sistema laiptelis po laiptelio leidžia atskleisti žmogaus kūno ir dvasios gebėjimus. Vakarų medicina jau patvirtino beveik viską, ką Indijos, Kinijos ir Korėjos išminčiai suprato prieš tūkstančius metų. Meditacija padeda įveikti įtampą. Galime vadinti tai proto higiena.

 

 

renginys_6 renginys_5 renginys_4 renginys_2

renginys_7