Pristatyta monografija apie žinomą diplomatą Eduardą Turauską

2017.03.23

 

Užsienio reikalų ministerijoje kovo 23 dieną buvo pristatyta monografija apie iškilų politikos ir visuomenės veikėją, žinomą diplomatą „Eduardas Turauskas (1896-1966). Ateitininkas, teisininkas, žurnalistas, diplomatas, Lietuvių katalikų mokslo akademijos narys“.

Renginyje dalyvavo knygos autorė Joana Viga Čiplytė ir diplomato dukterėčia Karolina Masiulytė-Paliulis. Diskusiją moderavo ambasadorius ypatingiems pavedimams prof. hab. dr. Alfonsas Eidintas.

Knygos „Eduardas Turauskas“ viršelis

Knygos „Eduardas Turauskas“ viršelis

Dokumentinę monografiją, minint E. Turausko 120-ąsias gimimo ir 50-ąsias mirties metines, išleido leidykla „Versus aureus“. Solidžioje knygoje, kuriai dokumentai rinkti ne tik Lietuvos centriniame valstybės archyve, bet ir JAV, Stanfordo universiteto Huverio instituto archyvuose, sutilpo ilgas jo gyvenimo kelias, reikšminga politinė bei visuomeninė veikla.

E. Turauskas buvo iškilus nepriklausomos Lietuvos politikos ir visuomenės veikėjas, teisės mokslų daktaras, žurnalistas, III ir IV Seimų narys, Lietuvos nepaprastasis pasiuntinys ir įgaliotasis ministras Čekoslovakijoje, Jugoslavijoje ir Rumunijoje. Lemtingu mūsų šaliai laikotarpiu jis ėjo URM politikos departamento direktoriaus pareigas, dalyvavo „sprendžiant visus pagrindinius užsienio politikos klausimus: 1939 m. sutarties su Sovietų Sąjunga sudarymo, Vilniaus krašto sugrąžinimo ir kt.“ Jis sukaupė įspūdingą dokumentų, publikacijų archyvą, išsaugojo „vertingus istorinius liudijimus iš labiausiai komplikuoto Lietuvos istorijos periodo“.

1940 m. birželio 15 d. pasitraukė iš Lietuvos ir dirbo Šveicarijoje Lietuvos pasiuntinybės Berne patarėju, nuolatiniu Lietuvos delegatu prie Tautų Sąjungos. Po šešerių metų, pablogėjus sveikatai, iš šių pareigų atsistatydino. Nuo 1947-ųjų iki gyvenimo pabaigos dirbo Čikagos lietuvių leidžiamo laikraščio „Draugas“ korespondentu Paryžiuje. Pasitraukęs iš aktyvios diplomatinės veiklos, E. Turauskas toliau siekė lietuvių tautos atstovavimo tarptautiniuose sambūriuose.

Monografijos autorė užsibrėžė tikslą „nušviesti E. Turausko gyvenimo kelią pasitelkusi žmogiškąjį faktorių, stengdamasi atskleisti Jo vidinį pasaulį, santykį su šeimos nariais, bičiuliais, užsienio diplomatais, žiniasklaidos atstovais ir kt., o knygos skaitytojui duoti laisvę mąstyti, pačiam daryti prielaidas ir išvadas vienu ar kitu klausimu.“ Knygoje atsispindi jo ryšiai su daugeliu tuomečių politinių veikėjų – prezidentu Antanu Smetona, užsienio reikalų ministru Stasiu Lozoraičiu, Lietuvos diplomatais (Jurgiu Šauliu, Vytautu Gyliu, Povilu Žadeikiu, Jurgiu Savicku ir kt.), užsienio šalių atstovais. Knygoje publikuojami E. Turausko straipsniai, esė, pro memoria bei laiškai. Autorė pristato idilišką E. Turausko šeiminio gyvenimo paveikslą, supažindina su žmona Elena Jankauskaite-Turauskiene bei apibūdina jos indėlį į vyro politinę veiklą.